Visi nori gerti sveiką ir skanų vandenį. Turint omenyje tai, kad vandens suvartojame kelis litrus per dieną, ir taip be pertraukų visą gyvenimą, jo švara yra labai svarbu. Dažniausiai esame ilgus metus prisirišę prie to paties geriamojo vandens šaltinio – miesto vandentiekio, šulinio ar gręžinio. Net ir mažiausi kokių nors teršalų, esančių vandenyje, kiekiai, gaunami kasdien ir po truputi, per ilgus metus pasidaro tiesiog milžiniški. Tad nieko keisto, jog vandens kokybės užtikrinimas – labai svarbus dalykas tiek miesto, tiek ir kaimo gyventojams. Ir nors vandens kietumas pats savaime tarsi ir nėra kenksmingas, iki tam tikros ribos, tačiau būtent vandens minkštinimas yra vienas tų būdų, kuriais galima pagerinti vandens kokybę.
Dažniausiai miestų gyventojai dėl vandens kokybės ir jame esančių priemaišų sukti galvos jau nebeturi – viskuo pasirūpina geriamo vandens tiekėjas. Didelės įmonės, tiekiančios vandenį visam miestui, turi galingus filtrus, biologinės taršos prevencijos priemonių, net savo laboratorijos, kur nuolat tiria periodiškai paimamus vandens mėginius. Jie pasirūpina, kad įvairių medžiagų kiekiai vandenyje atitiktų keliavimus reikalavimus – vandenį nugeležina ar minkština specialių filtrų pagalba. Kartais jau buityje naudojame ir paprastus vandens filtrus, jeigu normas atitinkantis vanduo mums vis tiek atrodo per kietas – dažniausiai tai viskas, kaip geriamo vandens kokybę rūpinasi miestiečiai.
Kaime ar užmiestyje, privačių namų kvartaluose, situacija kur kas sudėtingesnė. Čia paprastai kiekvienas asmeniškai turi pasirūpinti, kokį vandenį jis geria. Tiesa, senyvi žmonės, nors ir gerdami nitratais ir nitritais užteršta vandenį po truputi nuodija savo organizmus, dažniausiai net į kalbas nesileidžia apie kokį nors vandens valymą. Dažniau įvairūs filtrai ar kiti valymo mechanizmai vandeniui jau būna miestiečiui Kalėdų dovanos tėvams vien tam, kad jie gertų švaresnį vandenį. Tiesa, iš šulinių pašalinti ar nufiltruoti nitratus ne taip paprasta. Kur kas geriau rinktis prevencijos priemones, griežtai laikantis šulinio apsaugos zonų reikalavimų ar tiesiog pasidarant artezinį gręžinį, kuriame vanduo retai kada turi pavojingų azoto junginių. Kita vertus, gręžinių vanduo neretai turi geležies ir kitų medžiagų ženklų perteklių, kuriuos tenka filtruoti. Bet kokiu atveju net ir gerokai normas viršijantys geležies ar kalcio kiekiai bus kur kas mažiau pavojingi jūsų organizmui nei azoto junginiai.
