Pagrindinis aukštakrosnės darbo produktas yra špižius. Spižiai skirstomi į liejiminius, perdirbamuosius ir specialiuosius aukštakrosninius ferolydinius.Liejiminis špižius naudojamas liejiniams gaminti. Sis Špižius pasižymi geromis liejiminėmis savybėmis, yra lengvai apdirbamas. Lūžyje špižius yra pilkos spalvos. Špižius naudojamas mašinų detalėms, vamzdžiams, sanitariniams prietaisams, armatūrai, ekskavatorių ir kitų statybinių mašinų detalėms gaminti. Liejiminis špižius būna tokių markių: J1K-00; J1K-0; JlK-1 ir t. t. Raidės markės žymėjime reiškia, kad, lydant liejiminį (JI) špižių, buvo naudojamas koksas (K), kaip kuras. Kuo didesnis skaičius, esantis po raidžių, tuo mažiau špižiuje silicio. Jeigu, lydant špižių, buvo naudojamos medžio anglys, raidė K, esanti markės žymėjime, pakeičiama raide JX.
Perdirbamasis špižius skirtas perdirbimui į plieną. Jis pasižymi dideliu kietumu ir trapumu. Dėl to jį sunkiau apdirbti. Lūžyje perdirbamasis Špižius yra baltos spalvos. Žiūrint, kokiu būdu gaunamas plienas, perdirbamieji špižiai skirstomi į tris rūšis: marteninius (M), besemerinius (B) ir toma-sinius (T).Aukštakrosniniai ferolydiniai naudojami įkrovai, gaminant plieną, o taip pat liejant špižinius gaminius. Ferositicyje, be geležies ir anglies, yra 9—13% silicio. Fero-mangane, be geležies ir anglies, yra iki 75% mangano. Veidrodiniame špižiuje, be geležies ir anglies, yra 10—25% mangano.
Aukštakrosninio proceso eigoje susidaro atliekos: šlakas ir a u k š t a k r o s n i n ė s dujos. Išleistas iš žaizdro šlakas aušinamas. Jis naudojamas statyboje šlakbetoniui, šlakinėms plytoms,tureklams, cementui ir kt. gaminti. Aukštakrosninės dujos, kurios atsiranda, degant kurui, kyla šachta aukštyn, dalį savo šilumos atiduoda geležies rūdai ir išleidžiamos pro vamzdžius. Jos naudojamos paduodamam į aukštakrosnę orui šildyti ir kaip kuras pramoniniams tikslams.
Cheminė aukštakrosninių koksuotų špižių sudėtis tokia. Liejiminio špižiaus sudėtis (procentais): anglies 3,5—4,5; silicio 0,75—3,75; mangano ne daugiau kaip 1,3; fosforo 0,1—0,3; sieros 0,02—0,07%. Perdirbamojo špižiaus: anglis nenormuojama; silicio ne daugiau kaip 1,26; mangano ne daugiau kaip 1,75; fosforo ne daugiau kaip 0,3; sieros ne daugiau kaip 0,08%. Fosforo kiekis špižiuje, skirtame plienui gauti tomasiniu būdu, gali siekti 2%.Špižiaus savybės priklauso nuo priemaišų, esančių jo sudėtyje, ir jų kiekio. Špižiuje, be geležies ir anglies, paprastai būna silicio, mangano, fosforo ir sieros.
Anglis gali būti špižiuje arba cheminio geležies junginio su anglimi — cemeniito (geležies karbido) pavidalo, arba laisva — grafito pavidalo. Cementitas suteikia špižiui didelį kietumą, didina trapumą ir daro jį sunkiau apdirbamą. Jeigu špižiuje yra daug cementito, lūžyje jis būna balto atspalvio ir vadinamas baltuoju.Jei anglis yra grafito pavidalo, špižius bus palyginti minkštesnis ir lengvai apdirbamas. Dėl grafito priemaišos špižius lūžyje yra pilko atspalvio ir vadinamas pilkuoju.Esant špižiuje silicio, anglis išsiskiria grafito pavidalu, ir tai pagerina liejimines špižiaus savybes: padidėja takumas ir sumažėja subėgimas.
Manganas skatina cheminio geležies junginio su anglimi— cementito — susidarymą špižiuje. Nedidelis mangano kiekis (iki 1%) špižiui suteikia stiprumo. Manganas neutralizuoja (mažina) kenksmingą sieros poveikį špižiui.
Fosforas mažina špižiaus stiprumą ir didina trapumą. Tačiau jis yra iš dalies naudinga priemaiša, nes didina špižiaus takumą. Dėl to gerai užsipildo liejimo formų siauri piūviai.
Siera daro špižių kietesnį ir trapesnį. Dėl to kaitinant špižinius gaminius, liejiniuose susidaro įtrūkimų.Anglis, silicis ir manganas naudingos, o fosforas ir siera — kenksmingos špižiaus priemaišos.
