Laisvalaikis/Pomėgiai

Legendomis apipintos vietos Lietuvoje: Rėvos miško piliakalnis

Piliakalniai įprastai laikomi ne paprastais kalnais, bet žemės pagrindu pridengtais statiniais ir jų kompleksais. Kitais žodžiais tariant, itin dažnai padavimuose perduodama žinia apie piliakalnius yra ta, kad tai požeminė, įvairių labirintų išraizgyta erdvė, į kurią iš lauko patenkama pro duris, laiptus ar siaurą, tunelį primenančią angą. Apie tai kalba ir piliakalnių viršūnėse žiojinčios bedugnės skylės – į jas metus akmenuką, garsas ataidi iš pat žemės gelmių.

Tai yra labai populiarus padavimų apie piliakalnius motyvas. Dar šiandien žmonės pasakoja iš tėvų ir senelių girdėtus ar asmeniškai patirtus nuotykius, bandant ištirti kokiame nors kalne esančią skylę. Kartais kad nors sugalvoja mesti ir kepurę – tuomet tenka jos leistis ieškoti požemyje… Tačiau žemės gelmių tyrinėtojai, geologai ir archeologai seniai patyrė, kad piliakalnių skylės ir požemiai dažniausiai tėra legenda. Išimtis – tik istoriniais laikais piliakalniuose įrengtų rūsių ertmės ir kur ne kur esančios atodangos su kiaurymėmis. Kaip tik tokia įsimintina atodanga su vedančiomis į požemį angomis yra Panerio kalne prie Neries. Kalbama, kad iš čia visur veda požeminiai keliai: į Trakus, į Gedimino pilį… Ir šiandien, jei žemyn akmenį mesi, išgirsi dzingsint.

Beje, Panerio kalne į skylę metus akmenį, kalnas jo neima. Sakoma, kad įmetus, kitą dieną jau akmuo išmestas guli.

Atvykti į šią padavimais apipiltą ir mistinę vietą galima automobiliu. Taip pat gali praversti kemperių nuoma Vilniuje ar kitame rytų Lietuvos mieste, kadangi piliakalnis, vadinamas Panerio kalnu, yra kairiame Neries krante esančiuose kalnuose, kyšulyje. Iki šiol netyrinėti piliakalnio aikštelė yra iki 25 metrų pločio ir 110 metrų ilgio, šiaurės kryptimi – į Neries slėnį – leidžiasi stačiu, apie 60 m aukščio šlaitu. Pietų pusėje piliakalnis įtvirtintas dviems gynybiniais pylimais ir grioviais. Už jų, į vakarus besileidžiančios griovos viršuje, yra apie 15 metrų pločio atodanga, po kuria susidariusios kelios ertmės – urvai. Didžiausias, siauras ir gilus urvas yra viduryje, žmonių ar žvėrelių iškastos duobės dugne.