Be angliavandenių ir riebalų, suteikiančių organizmui energijos, būtini baltymai, kurie turi sudaryti apie 30% bendro energetinių elementų kiekio. Jeigu trūksta baltymų, iš organizmo daugiau pasišalina azoto, o kartu ir vandens.
Mineralinės druskos reikalingos ne tik kaip statybinė medžiaga, bet ir kaip katalizatoriai — medžiagos, greitinančios chemines reakcijas. Jos turi |takos nervinių ir raumeninių skaidulų jaudrumui, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizmo audiniuose. Pavyzdžiui, kai trūksta fosforo, sumažėja ir protinis, ir fizinis darbingumas. Dirbančiųjų fizinį darbą organizmui daugiau reikia B grupės vitaminų. Dirbantieji karštyje su prakaitu netenka vitaminų B, C ir PP. Kai trūksta vitaminų B ir C, greičiau nuvargs-tama, o dėl to mažėja darbo našumas.
Mitybos įtaką žmogaus savijautai trumpai ir labai taikliai apibūdino SNO Maisto produktų ir žemės ūkio komitetas: „Tinkamai besimaitinantis žmogus yra stiprus, šviesaus proto, geros sveikatos, ilgai kūrybingas, arba… jo „jauna senatvė”.
Netinkamos mitybos rezultatas — nusilpęs, nesugebantis priešintis ligoms organizmas, sulėtėjęs mąstymas, nuovargis ir silpnumas, ankstyva senatvė”. Tiek fizinės, tiek protinės jėgos labai priklauso nuo maisto sudėties ir valgymo dažnumo, kuriems turi įtakos darbo pobūdis.
Mityba ir darbas
Dirbančio žmogaus savijauta, taigi ir darbingumas, labai priklauso nuo mitybos. Organizmo poreikis tam tikram maistui priklauso nuo darbo pobūdžio. Fizinis darb.as reikalauja daug energetinio „kuro” turinčio maisto. Protinį darbą dirbantys žmonės turi vartoti produktų, turinčių fosforo junginių, baltymų, vitaminų ir kt.
Dažnai pusryčiaujama kaip pakliuvo ir paskubomis arba į darbą išeinama nevalgius. Tai blogai veikia ir sveikatą, ir darbingumą. Prieš einant į darbą gerai pavalgius, 4—5 valandas dirbama efektyviai. Vėliau darbingumas mažėja. Jam atgauti reikia trumpo poilsio ir pietų. Tačiau žmonėms, dirbantiems sunkiai fiziškai, nereikia pietauti labai sočiai, nes po tokių pietų apima, mieguistumas, išglembama, nes daug kraujo priplūsta į pilvo ertmę, o tai trukdo dirbti. Tokie dirbantieji gausiau turi valgyti (pietauti) praėjus šiek tiek laiko po darbo. Žmonėms, dirbantiems protinį darbą ir praleidžiantiems daug laiko prie rašomojo stalo, patariama valgyti mažiau ir dažniau, vengti labai kaloringo, riebaus, sunkiai virškinamo maisto arba daržovių, nuo kurių pučia pilvą (žirnių, pupelių ir kt.).
Žmonių, kurie tinkamai maitinasi, organizmas yra atsparesnis pramoniniam oro užterštumui, o tų, kurie prastai maitinasi,— mažiau atsparus sveikatai žalingų medžiagų poveikiui. Ypač pavojinga, kai trūksta visaverčių baltymų, kalcio ir vitaminų. Daugiau rasite bloge www.autogroup.lt .